Daugelis esame girdėję istorijų, kaip kas nors, iš pradžių neturėjęs nieko, tapo milijonieriumi. Šįsyk tai nutiko ne asmeniui, o visai bendruomenei. Tai pačiai, kuri savo jėgomis atstatė klebono nugriautus bažnyčios šventoriaus vartus. Per 17 veiklos metų šiai bendruomenei pavyko įsisavinti apie milijoną įvairiems paramos projektams skirtų eurų. Bendruomenė įveisė sodą ir netgi pradėjo kaimiškų gėrybių ir skanėstų verslą.

Variklis – ūkininkų žmonos

„Kai mažas miestelis nuo didesnio miesto nutolęs 40–50 kilometrų, supranti, kad laukti, kol kažkas kažką gero padarys ar atneš, neverta. Nuo pat pradžių iki dabar turėjome labai veiklią bendruomenės tarybą, kurioje yra ir verslininkų, ir stiprių, aktyvių ūkininkų. Jiems rūpi, kad apie mus nemanytų: kaimas – prasigėręs ir jame nieko gero nėra. Nes čia gyvena jie patys, jų vaikai“, – sako Pociūnėlių bendruomenės pirmininkė Danguolė Garuckienė.

Pociūnėlių sulčių spaudykloje / V.Suslavičiaus nuotr.

Ši moteris – Pociūnėlių miestelio bendruomenės slaugytoja, žinomo ūkininko žmona. Viena iš dviejų veikliausių Pociūnėlių bendruomenės moterų, nuolat kurstančių įvairias bendruomenės iniciatyvas. Jos pavaduotoja ir bendražygė, irgi ūkininko žmona, Romualda Rimkuvienė, pagal profesiją – biologė, kadaise dirbusi mokytoja, vėliau – seniūne.

„Pirmasis mūsų darbas kilo iš tikro poreikio. Įsigijome šarvojimo reikmenis. Žmonės aukojo, kiek galėjo. Važiavome į Gariūnus, pirkome medžiagas, vietiniai meistrai padirbo kryželį, šarvojimo lentą. Dabar turime mobilią, sumontuojamą įrangą, kurią prireikus galime panaudoti kultūros namų salėje. Pociūnėliuose – 5–6 laidotuvės per metus, todėl tikrai neverta išlaikyti atskirą salę“, – prisimena pirmuosius bendruomenės gyvavimo metus Romualda.

Milijonieriais šią bendruomenę pavadinome ne šiaip sau – užsitarnavo. Moterys paskaičiavo, kad per įvairius projektus per 17 metų bendruomenė yra gavusi ir įsisavinusi daugiau kaip milijoną eurų. Didžioji šio milijono dalis buvo panaudota Vaikų dienos centro, skirto socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų vaikams, išlaikymui. Dešimtmetį skaičiuojantis Vaikų dienos centras per projektus kasmet paremiamas apie 50 tūkst. eurų.

Vaikų dienos centras / V.Suslavičiaus nuotr.

„Bendruomenėje – labai daug savanoriško darbo. Mūsų produkcijos fasavimo ceche irgi dirba savanorės. Tik sulčių spaudykloje du mėnesius per sezoną dirbantys žmonės gauna už savo darbą atlygį – jie patys jį ir užsidirba, nes teikia mokamas paslaugas“, – aiškina bendruomenės pirmininkė.

Moterys prisimena, kaip pačioje pradžioje, gavus paramą dažams, remontavosi patalpas bendruomenės narių jėgomis. Pagal kitą projektą buvo pakeisti langai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Atsiradus galimybei kurti bendruomenių verslus, bendruomenė diskutavo: reikia to Pociūnėliams ar ne? Pirmiausia patrauklu pasirodė, kad kai kurie žmonės galėtų įsitraukti į naują veiklą, o visas miestelis – sudoroti sodų ir daržų derlių. Juk daugelis užaugina daugiau nei reikia šeimai, ir būtų gerai, kad derlius nenueitų perniek. Nes kai miestelis nutolęs nuo didžiųjų turgaviečių, prekyba turguje – dažniausiai tik nuostolis.

Įrengė šiuolaikišką virtuvę

Kaip kilo verslo idėja? Ar jo pradžia nebuvo virtuvė? Pagal vieną pirmųjų projektų bendruomenė įsirengė šiuolaikišką virtuvę. Jos ypač trūko moksleivių technologijos pamokoms.

„Norėjome, kad į virtuvę atėjusi mergaitė matytų, ko ji turėtų siekti, kokią virtuvę ji galėtų turėti, o ne atvirkščiai – namuose turėtų geresnes sąlygas nei mokykloje, – aiškina Romualda. Jeigu prireikia, šia virtuve gali pasinaudoti bendruomenė, Vaikų dienos centras.

Pirkėjai produkcijos jau ieško

Augalinės produkcijos verslo modelį bendruomenė pradėjo kurti 2010 metais. Jam postūmį davė projektas „XXI amžiaus seniūnija“. Projekte dalyvavo aktyviausi seniūnijos darbuotojai, kartu su jais sukurta bendruomenės strategija, bendruomenės socialinio verslo vizija.

Pociūnėlių bendruomenės gaminiai / V.Suslavičiaus nuotr.

Pirmiausia buvo surengti mokymai, į juos kviesti žmonės iš socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų, ilgalaikiai bedarbiai, tačiau paskaitas galėjo lankyti ne tik jie. Žmonės išklausė psichologų, įdarbinimo specialistų, Babtų daržininkystės instituto mokslininkų ir kitų specialistų paskaitų, mokėsi ekologiškai auginti augalus, juos paruošti maistui. Ne viskas vyko labai sklandžiai. Pirmasis pagal projektą pirktas sulčių buitinis sulčių pasterizatorius pasirodė visiškai netinkamas tokiems poreikiams, kokius projektavo bendruomenė. Teko patiems iš savo uždirbtų pinigų įsigyti kitą.

Pagal įvairius projektus nusipirko lininius drabužius, susikūrė prekinį ženklą, pasigamino etiketes, lankstinuką. Tai labai praverčia mugėse. Džiaugiasi, kad pirkėjai jų produkcijos jau ieško. Ruošia kalėdines dovanėles, priima užsakymus iš įmonių, verslininkų. Dovanėles užsako ir Pociūnėlių kaimo žmonės. Į dėžutes dedami džiovintų daržovių mišiniai, prieskoniai, cukatos, arbatų mišiniai – pagal užsakovo poreikius. Pagrindinė reklaminė priemonė – pasiūlymas paragauti.